Visus metus stebėjome, kaip keičiasi obelis ir per gyvą patirtį mokėmės pažinti gamtos ciklus.
Žiemą vaikai pastebėjo, kad obelis stovi be lapų, tarsi miega ir ilsisi nuo darbų. Kalbėjome apie tai, kad žiemą gamta pailsi, kaupia jėgas pavasariui. Kabinome lesyklėles paukšteliams, stebėjome, kas prie jų atskrenda, džiaugėmės sniegu ant šakų ir tyrinėjome šerkšnu pasipuošusią obelį.
Pavasarį džiaugėmės pirmosiomis gyvybės užuominomis – grožėjomės sprogstančiais pumpurais, stebėjome, kaip atsiranda lapeliai, klausėmės paukščių čiulbėjimo. Vaikai po obels šakomis štampavo žiedlapius, uodė žiedų kvapą, kūrė žydinčios obels piešinius.
Vasarą obelis tapo pilna gyvybės — vaikai tyrinėjo lapus, lygino jų formą, dydį ir spalvą, stebėjo augančius obuoliukus. STEAM metodu dažėme lapus žalia spalva, eksperimentavome su dažais ir pipetėmis, tyrinėjome, kaip spalvos liejasi ir keičiasi. Žaidėme judrius žaidimus apie obuolius ir bitutes, stebėjome medį saulėje ir pavėsyje.
Rudenį obelis mus apdovanojo vaisiais. Skanavome obuolius, lyginome jų spalvą, dydį, skonį, tyrinėjome jų sandarą — atradome sėklas, šerdį, kalbėjomės, kaip iš sėklos užauga medis. Štampavome obuolių puselėmis, STEAM metodais kūrėme rudeniškus darbelius, žaidėme su spalvotais lapais ir klausėmės jų šnarėjimo. Projekto pabaigoje apžiūrėjome obels nuotraukas per visus metus ir aptarėme, kaip ji keitėsi.
Šio projekto metu vaikai stebėjo, tyrinėjo, lygino, ragavo, liejo dažus, kūrė, rūpinosi gamta ir mokėsi kantrybės, nes gamtos pokyčiai vyksta lėtai. Vaikai atrado, kad augalai — gyvi, nuolat besikeičiantys ir labai svarbūs mūsų aplinkai. Kiekviena diena prie obels buvo kupina smalsumo, atradimų ir mažų gamtos stebuklų, kuriuos išmokome pastebėti.
Ačiū mažiesiems tyrinėtojams.
Mokytojos Lina Antanaitienė, Elvyra Kasparaitienė, padėjėja Roma Kaveckienė.
