Mažųjų grupėje visą birželį „virė“ intensyvus darbas, kada vaikai tyrinėjo, atradinėjo ir džiaugėsi savo atradimais.
„Po kojomis – maži draugai“
Vaikai svarstė, kas gyvena kieme, kokie maži padarėliai ten gyvena. Su mokytoja kalbėjo apie vabaliukus, sliekus, jų naudą gamtai. Aptarė keletą vabaliukų, jų pavadinimus, išvaizdą. Tyrinėjo darželio aplinką, ieškojo sliekų. Smagu ir patiems pagaminti slieką iš popierinės servetėlės, jį nuspalvinti, stebėti kaip jis užauga užpylus vandens.
Pilys „gimsta iš smėlio“
Smėlio pilys statomos iš smėlio ir puošiamos akmenukais, gėlytėmis, šakelėmis, įsmeigiant vėliavėles – pagaliukus kaip stiebus.
„Mandala iš kaštonų“
Mažieji su mokytoja kalbėjo apie mandalas – kas tai yra, kaip jos atrodo, ką reiškia ratu kuriami raštai. Apžiūrėjo pavyzdžius. Aptarė, kad mandalas galima kurti iš gamtoje rastų medžiagų: akmenukų, lapų, kaštonų.
„Štampukų linksmybės“
Vaikai gavo įvairių štampukų, popieriaus lapų. Jie stengėsi kūrybiškai panaudoti štampukus, spaudžiant juos ant popieriaus, kurdami įvairias kompozicijas. Jie ne tik kūrė ant popieriaus, bet ir smagiai spaudinėjo štampukus ant savo rankų, patirdami žaidimo džiaugsmą. Vaikai džiaugėsi ne tik galutiniais kūriniais, bet ir pačiu kūrimo procesu, kuris buvo pilnas juoko ir smagumo.
Vasara – ne tik linksmybių metas, bet ir pažinimo bei atradimų laikas.
„Žolelių lobiai“
Mokytoja su vaikai rinko įvairias žoleles: ramunėles, dobilus, mėtą, levandas ir kitus augalus augančias darželio aplinkoje. Aptarė, kaip žolelės kvepia, kuo jos skiriasi, kaip jas galima panaudoti (arbatai, kvapams). Rinktas žoleles dėjo džiūti – spaudėme į paruoštus „vokelius“. Vaikai mokėsi stebėti augalus, juos pažinti, pajausti gamtos kvapus ir grožį. Tai ne tik sensorinė ir pažintinė veikla, bet ir pirmasis žingsnis į gamtos pažinimą bei sveikos gyvensenos temą.
„Pūstelėk – atsiras paveikslas!“
Priemonės: dažai, vanduo ir šiaudeliai. Įlašinus dažų lašelį ant lapo, vaikai šiaudeliu pūtė dažus, stebėdami, kaip spalva išsiskleidžia ir keičia formą. Bandė pūsti iš skirtingų pusių, naudoti kelias spalvas. Pūtimas reikalavo susikaupimo, veikla kėlė vaikams daug juoko, džiaugsmo.
„Debesėli, kur skrendi?“
Iš šiukšlių maišų mokytoja kartu su vaikais kūrė „debesėlius“ – juos karpė, rišo, formavo taip, kad primintų minkštus, pūkuotus debesis. Vaikai galėjo pasirinkti, kokios formos ir dydžio bus jų debesėlis. Kai debesėliai buvo paruošti, prasidėjo smagioji dalis – vaikai pūtė ar mėtė rankomis, stebėjo, kaip debesėliai skraido, rieda ar sukasi. Tai virto smagiu fiziniu žaidimu, kuriame netrūko juoko. Juos ne tik pūtė ir stebėjo, kaip juda, bet ir bandė „įelektrinti“ – trindami servetėle. Po trynimo stebėjome, kaip debesėliai:
- prilimpa prie rankų, drabužių,
- lengvai „skrajoja“ ore.
Tai pirmas, paprastas žingsnis į gamtos mokslų pasaulį.




















