Straipsnio autorės IU mokytojos Jūratė Zibartaitė ir Diana Šeštakauskaitė
Šakių miesto ikimokyklinio ugdymo mokykloje 2024 metų balandžio mėnesį Kauno kolegijos studentės Jūratė Zibartaitė ir Diana Šeštakauskaitė atliko kokybinius tyrimus, kurių metu buvo domėjosi apie vaikų, turinčių elgesio ir emocijų sutrikimų, ugdymo(si) daile galimybes ir apie 3-5 metų amžiaus vaikų sakytinės kalbos ugdymą taikant lietuvių tautosaką.
Tyrimo organizavimui buvo pasirinktas kokybinio tyrimo metodas. Kokybinis tyrimas leidžia surinkti detalius, aiškius, atvirus tyrimo dalyvių atsakymus, iš kurių galime matyti jų nuomones, patirtį, turimas žinias (Gaižauskaitė, Valavičienė, 2016).
Tirdamas žmonių patirtį, tyrėjas įsiterpia į asmeninį respondento gyvenimą, todėl, rengiant tyrimą, būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi tyrimo etikos principų (Žydžiūnaitė, Sabaliauskas, 2017). Organizuojant tyrimą buvo laikomasi informavimo, savanoriško dalyvavimo, konfidencialumo, anonimiškumo principų (pagal Rupšienė, 2007).
Atlikus kokybinius tyrimus buvo atlikta rezultatų analizė, rezultatų pristatymas baigiamajame darbe. Taip pat, tyrimo rezultatai 2024 metų gruodžio 5-ąją buvo pristatyti Kauno kolegijos Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Adles“. Tai buvo puiki galimybė atskleisti Šakių ikimokyklinio ugdymo mokyklos ,,Maži žingsneliai” pedagogų patirtį.
Pedagogų požiūris į lietuvių tautosakos taikymą ugdant 3-5 metų amžiaus vaikų sakytinę kalbą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje
Tyrimo tikslas – empiriškai atskleisti pedagogų požiūrį į lietuvių tautosakos taikymą ugdant 3–5 metų amžiaus vaikų sakytinę kalbą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.
Tyrimo rezultatų analizė ir aptarimas
Kokybinio tyrimo (interviu) rezultatai. Siekiant atskleisti, kokį poveikį vaikų kalbos raidai daro jos ugdymas(is) ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, pedagogų buvo paprašyta pasidalinti nuomone bei įžvalgomis apie tai, kokios yra būtinos sąlygos ugdant vaikų kalbą, kokie veiksniai gali lemti vaiko kalbėjimą.
Pedagogų atsakymai parodė vieningą požiūrį į kalbos ugdymo(si) svarbą kalbos raidai. Pasak Bagdono, Žičkevičienės (2020), kalba leidžia ne tik bendrauti su kitais asmenimis, bet ir išreikšti savo mintis, jausmus bei idėjas. Taigi, remiantis pedagogų požiūriu, galima patvirtinti teorinėje dalyje išdėstytas nuostatas, jog kalbos ugdymas(is) daro teigiamą poveikį vaikų kalbos raidai.
Pedagogai taip pat išsakė savo nuomonę, kokios yra būtinos sąlygos ugdant vaikų kalbą. Apklausti informantai atsakė skirtingai, tačiau galima pastebėti ir bendro – jog svarbu nuolat su vaiku kalbėtis, kad vaikas girdėtų taisyklingą kalbą, taip pat užtikrinti saugią aplinką.
Remiantis atsakymais galima pastebėti, jog vaikų kalbėjimą gali lemti aplinka, kurioje vaikas auga, taip pat genetika. Keli informantai nurodė, jog tai gali lemti emocinis klimatas. Pedagogų pateiktos mintys patvirtina teorinėje medžiagoje sutinkamus teiginius, jog kalbos ugdymas(is) ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje yra labai svarbus. Vaikas, ugdydamas(is) kalbą, socializuojasi, gali užmegzti ryšius su bendraamžiais bei suaugusiais. Kaip teigia Juškuvienė ir kt. (2008), norint, jog vaikas ugdytų(si) kalbą, svarbu suaugusiajam kalbėti taisyklinga kalba, būtina šnekėti apie daikto savybes bei jų poreikį, apibūdinti supančią aplinką ir pan.
Siekiant atskleisti, kaip pedagogai grupėje ugdo vaiko sakytinę kalbą, buvo užduoti patikslinamieji klausimai: Kokias metodines priemones taikote ugdant sakytinę kalbą? Kaip vaikai įsitraukia į kalbos ugdymo veiklą? Išanalizavus informantų gautus atsakymus, pastebėta, jog kiekvienas informantas savo grupėje sakytinę kalbą ugdo skirtingai. Keletas pasisakė, jog ugdo ryto rato metu, pasitelkdami pasakas, skaitydami eilėraščius, užduodami klausimus. Vienas iš informantų teigė, jog savo grupėje taiko tikslingą, savalaikį bendravimą su vaikais. Pedagogai taip pat taiko įvairias priemones vaikų kalbai ugdyti – pasakas, plakatus, paveikslėlius. Vienas iš informantų atsakė, jog taiko žaislus bei daiktus. Pedagogai dalijasi patirtimi apie tai, kad vaikai į kalbos ugdymo(si) veiklą dažniausiai įsitraukia labai noriai, bet viskas priklauso nuo vaiko nusiteikimo bei pedagogų sudominimo.
Išanalizavus informantų gautus atsakymus į klausimą „Ką svarbu ugdyti vaiko sakytinėje kalboje?“ galima pastebėti, jog, siekiant ugdyti vaikų sakytinę kalbą, yra svarbu, jog pedagogas nuolat kalbėtų aiškiai, taisyklinga kalba, skatintų vaikus pasakoti, taip pat, jog atsakytų į klausimus. Pedagogai taip pat teigė, jog svarbu vaiko nespausti, nešaukti, neužgniaužti jo. Vaiko sakytinėje kalboje turi būti ugdomos visos sritys – tiek kalbėjimas, tiek klausymas, garsų tarimas. Taip pat vienas iš informantų papildė, jog, ugdant sakytinę kalbą, yra svarbu, kad vaikas suprastų bei taikytų įvairias kalbos dalis. Pedagogų išsakytos mintys atliepia Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų apraše (2024) norodytus teiginius, kad ugdant vaikų sakytinę kalbą, pedagogas turi kalbėti taisyklinga, aiškia kalba, užmegzti ryšį su vaiku. Kaip teigia autorė, ugdant vaikų sakytinę kalbą svarbu, jog vaikas kalbėtų laisvai, pasakotų kaip jaučiasi, plėstų savo žodyną bei kt.. Sakytinės kalbos gebėjimus galima įtvirtinti įvairios veiklos metu, įtraukiant vaikus į diskusijas, žaidžiant žaidimus.
Pasiteiravus pedagogų apie lietuvių tautosakos svarbą ikimokyklinio amžiaus vaikų sakytinės kalbos ugdyme, paaiškėjo, kad lietuvių tautosaka ikimokykliniame amžiuje laikoma labai svarbia, viena iš svarbiausių ugdymosi priemonių. Dauguma informantų nurodė, jog taiko lietuvių tautosaką ugdymo procese. Tik vienas informantų atsakė, jog jo patirtis taikant tautosaką nedidelė. Galima matyti, jog pedagogai supranta tautosakos svarbą, jog vaikas klausydamas tautosakos išgirsta naujus žodžius, plečiasi vaikų žodynas, lavinama klausa, atmintis. Informantai nurodo, kad ugdymo procese tautosaką taiko dažnai. Apibendrinant galima teigti, kad informantai supranta lietuvių tautosakos svarbą, ji lavinanti mąstymą, kūrybiškumą, vaizduotę, aplinkos pažinimą. Vaikai, klausydamiesi lietuvių tautosakos, gali visapusiškai ugdytis. Kaip teigia Chamalah ir kt. (2020), vienas iš tautosakos privalumų, yra tai, jog padeda gerinti vaiko vystymąsi, įskaitant moralinius, kalbos ir socialinius aspektus. Informantai dažnai stengiasi įtraukti lietuvių tautosakos kūrinius į ugdymosi procesą, pasitelkdami įvairias priemones.
Paprašius pedagogų nurodyti, kokias tautosakos rūšis jie dažniausiai taiko ugdymo procese, paaiškėjo, jog daugiausiai taiko pasakas, nes jos turi daug naujų žodžių ir yra plačiausiai pritaikomos ugdymosi procese. Taip pat pedagogai išsakė nuomonę apie tai, kokia tautosakos rūšis tinkamiausia ugdyti vaikų sakytinę kalbą. Informantai išskyrė pasakas, mįsles, patarles, liaudies žaidimus. Pasak Savickytės (2018), pasakose dažniausiai slypi retai vartojami tarmiški žodžiai, kurie ne tik papildo vaiko žodyną, bet ir lavina vaizduotę. Informantų požiūriu, pasakos labiausiai įtraukia vaikus.
Svarbiausiomis priežastimis, trukdančiomis naudoti dažniau lietuvių tautosaką vaikų sakytinei kalbai ugdyti, informantai nurodo tautosakos kūrinių neatitikimą vaiko amžiui, kūrinių žiaurumą, priemonių trūkumą ir tėvų stereotipinius įsitikinimus.
Tyrimo išvados
Empirinio tyrimo rezultatai patvirtino mokslinėje literatūroje sutinkamą požiūrį, kad yra svarbu ugdyti vaikų sakytinę kalbą. Tėvai ir pedagogai patvirtina, jog yra svarbu, kaip kalba patys suaugusieji. Taisyklinga, aiški kalba, pasakojimai apie supančią aplinką yra būtinos vaikų sakytinės kalbos ugdymo(si) sąlygos. Tyrimo rezultatų analizė atskleidė, jog vaikų sakytinės kalbos ugdymui dažniausiai pasitelkiamos pasakos dėl jose esamų gausių naujų žodžių. Pasak informantų, lietuvių tautosakos netaikymo ugdymo procese viena iš priežasčių gali būti kūrinių žiaurumas, pedagogų nutolimas nuo lietuvių tautosakos, skiriamas didelis dėmesys STEAM ugdymui.
Pedagogų požiūris į vaikų, turinčių elgesio ir emocijų sutrikimų, ugdymo(si) daile galimybes
Tyrimo tikslas – atskleisti vaikų, turinčių elgesio ir emocijų sutrikimų, ugdymo(si) daile galimybes.
Tyrimų analizė ir aptarimas
Pedagogams buvo pateikiami klausimai:
- Kaip dažnai tenka dirbti su vaikais, turinčiais elgesio ir emocijų sutrikimų?
Susisteminus šio klausimo gautus atsakymus galima pastebėti, jog daugumai pedagogų dažnai tenka dirbti su vaikais, turinčiais elgesio ir emocijų sutrikimų. Keletas pedagogų pabrėžė, jog su vaikais, turinčiais elgesio ir emocijų sutrikimų tenka dirbti retai. Apklausti pedagogai nurodo, jog grupėje turi bent vieną arba du vaikus su elgesio ir emocijų sutrikimais, kurių skaičius per paskutinius keletą metų sparčiai didėja. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 metais šalyje buvo 22,482 vaikai, kuriems pirmą kartą nustatyti elgesio ir emocijų sutrikimai. 2022 metais šie sutrikimai buvo nustatyti 24,681 vaikui.
- Su kokiomis elgesio ir emocijų sutrikimo apraiškomis Jums tenka susidurti?
Susisteminus gautus atsakymus galima pastebėti, jog pedagogai susiduria su įvairiomis elgesio ir emocijų sutrikimų apraiškomis: agresyvumu, mušimu, daiktų mėtymu, pykčio protrūkiais, hiperaktyvumu, dėmesio nesukaupimu, nepaklusnumu, prieštaravimu, impulsyviu elgesiu. Keletas pedagogų nurodė, jog susiduria ir su pasyviu vaiko elgesiu: vaikas yra uždaras, elgiasi pasyviai. Taigi, galima teigti, jog pedagogai dažniau susiduria su vaiko destruktyviu arba agresyviu elgesiu, tačiau pedagogai rečiau pastebi pasyvų vaiko elgesį.
- Ką darote, jei vaiką apima stiprios ir nevaldomos emocijos?
Tyrimo gauti atsakymai atskleidė, jog pedagogai naudoja įvairius nuraminimo būdus. Vienas iš informantų teigė, jog vaiką apėmus stiprioms emocijoms, pedagogas elgiasi ignoruojančiai ir mano, jog tai efektyviausias nuraminimo būdas. Tai prieštarauja mokslinės literatūros teiginiams, jog jeigu vaiką apima stiprios emocijos, jokiais būdais negalima ant vaiko pykti, jį bausti ar ignoruoti. Tokiu atveju vaikui reikia suteikti pagalbą, pamokyti jį kaip galima suvaldyti ir tinkamai išreikšti savo emocijas.
- Kokius metodus taikote grupėje, norėdami užtikrinti gerą vaikų emocinę būseną?
Pedagogų atsakymuose pasigendama tokių metodų, kaip vaikų skatinamas kalbėti apie savo ir kitų emocijas, kaip jas tinkamai išreikšti ir suvaldyti. Mokslinėje literatūroje teigiama, jog norint užtikrinti gerą vaiko emocinę būseną, reikia skatinti vaikus kalbėti apie savo ir kitų emocijas bei kaip jas tinkamai išreikšti ir suvaldyti.
- Kokias dailės technikas ir priemones pasiūlote vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų?
Gauti tyrimo duomenys atskleidė, jog dažnai pedagogai siūlo tokias dailės veiklas, kaip lipdyba, konstravimas, tapyba ir piešimas, retai – taiko aplikaciją bei veiklas su vandeniu.
Išvados
- Pedagogai teigia, jog dažnai tenka dirbti su vaikais, turinčiais elgesio ir emocijų sutrikimų. Tai dažniausiai pasireiškia agresija, opoziciniu elgesiu, nepaklusnumu ir hiperaktyvumu. Pedagogai retai pastebi pasyvų vaiko elgesį.
- Ne visi apklausti pedagogai žino, kaip tinkamai padėti vaikams išreikšti negatyvias emocijas.
- Dailės ugdomąjį poveikį vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų, pedagogai vertina teigiamai ir mano, jog dailės užsiėmimai padeda vaikams išreikšti emocijas, nusiraminti ir atsipalaiduoti.
- Pedagogai taiko įvairias dailės veiklas (tapybą, lipdybą, konstravimą, piešimą), tačiau rečiau organizuoja veiklas su vandeniu ir retai taiko dailės veiklos rūšį – aplikaciją, nors šios veiklos taip pat naudingos vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų.
Tyrimo vykdymas Šakių ikimokyklinio ugdymo mokykloje ,,Maži žingsneliai” mums buvo labai vertinga patirtis. Šios įstaigos pedagogai nuoširdžiai prisidėjo prie tyrimo sėkmės, suteikė daug naudingų žinių apie ugdymo procesą.
LITERATŪRA
- Chamalah, E., Nuryatin, A., Sayuti, S. A., & Zulaeha, I. (2020). Folklore Bibliotherapy Method for Early Childhood. In 2nd Social and Humaniora Research Symposium (SoRes 2019) (pp. 499-501). Atlantis Press [Žiūrėta 2023-12-09] Prieiga per internetą: https://www.atlantis press.com/proceedings/sores-19/125935274
- Gaižauskaitė, I., Valavičienė, N. (2016). Socialinių tyrimų metodai: kokybinis interviu. Vilnius: Registrų centras.
- Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas (2024). LR Švietimo ir mokslo ministerija. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras. [Žiūrėta 2024-10-15]. Prieiga per internetą: https://www.nsa.smm.lt/projektai/wp-content/uploads/2024/02/Ikimokyklinio-amziaus-vaiku ugdymosi-pasiekimu-aprasas.pdf
- Juškuvienė, R., Luneckienė, A., Palačionienė, L., Petrilionienė, B., & Striunga, S. (2008). Ikimokyklinio amžiaus vaikų, turinčių kalbos ir elgesio sutrikimų, ugdymas. Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo pedagogams ir tėvams. [Žiūrėta 2023-12-01] Prieiga per internetą: https://kristianaweebly.weebly.com/uploads/1/8/5/2/18524958/ikimokyklinio_amziaus_vaiku _ugdymas.pdf
- Rupšienė, L. (2007). Kokybinio tyrimo duomenų rinkimo metodologija. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla.
- Savickytė, K. (2018). Kuriame pasaką su aktore Kristina Savickyte. Vilnius: Alma littera.
- Žičkevičienė, A., & Bagdonas, A. (2020). Pasakų reikšmė ugdant kalbinius įgūdžius ikimokykliniame amžiuje. STUDIJOS–VERSLAS–VISUOMENĖ: DABARTIS IR ATEITIES ĮŽVALGOS V, 162. [Žiūrėta 2023-11-01]. Prieiga per internetą: https://vb.ku.lt/object/elaba:76698097/MAIN#page=162
- Žydžiūnaitė, V., Sabaliauskas, S. (2017). Kokybiniai tyrimai: principai ir metodai. Vilnius: Vaga.